Lietuvos emigrantų gyvenimas Norvegijoje


Lietuvos emigrantų gyvenimas Norvegijoje: šalis pasakiška, bet vis tiek tėvynės ilgesys nežmoniškas.

Niekam nėra paslaptis, jog iš Lietuvos emigruoja vis daugiau ir daugiau piliečių. Dabartinėmis žiniomis, per pastaruosius pusę metų iš Lietuvos išvyko daugiau nei šimtas penkiasdešimt tūkstančių piliečių – baisu pagalvoti, kas bus ateityje, jeigu emigracijos statistika nemažės. Kad ir kaip ten bebūtų, negalėtume savo tautiečių kaltinti – ne visiems gyvenimas Lietuvoje yra rožėmis klotas, o ir perspektyvos užsienyje yra kurkas geresnės. Tiesą sakant, šiame straipsnyje norėčiau pašnekėti apie Lietuvos emigrantų gyvenimą Norvegijoje. Pateiksiu ir asmeninės patirties pavyzdžių. Viliuosi, jog straipsnis bus ne tik naudingas, tačiau ir įdomus visiems skaitytojams.

Kodėl Norvegija tapo tokia populiari ir didžioji dalis lietuvių renkasi šį kraštą?

Iš tiesų, seniau lietuviai mėgdavo emigruoti į šiltesnius kraštus: Prancūziją, Ispaniją, na, dar į Didžiąją Britaniją, jeigu būtų galima paminėti ją šiltu kraštu. Tačiau, laikui bėgant, šios valstybės taip pat pajuto ekonominę krizę ir darbo vietų skaičius sumažėjo žymiai. (Žinoma, aš nesneku apie kvalifikuotus darbus – tokie specialistai yra laukiami ištiestomis rankomis) Kad ir kaip ten bebūtų, lietuviai pradėjo ieškoti alternatyvų minėtosioms šalims ir tuo metu itin išpopuliarėjo Norvegija. Iš esmės, užteko nuvažiuoti vienam asmeniui – šis pakvietė kitą, kitas dar kitą ir taip toliau. Tokia nusitęsusi grandinė privedė prie to, jog šiuo metu Norvegijoje yra didžiulė lietuvių bendruomenė ir aš, asmeniškai, dėl to esu laimingas. (Nepagalvokite, jog džiaugiuosi, kad lietuviai išvyksta iš šalies – aš džiaugiuosi dėl to, jog jie rado savo laimę kitame krašte – tai, juk svarbiausia)

Vertėtų paminėti ir tai, jog Norvegija lietuvius traukia mums neįprastais kraštovaizdžiais, gamta. Pati Skandinavija garsėja savo kalnuotumais, tvarkingumu, gamtos puoselėjimu, žmonių draugiškumu – galėčiau vardinti ir vardinti. Fiordai ir kiti „keiksmažodžiai", jeigu galima taip išsireikšti, lietuviams, ir ne tik šiems, tačiau ir visiems lankytojams iš užsienio, kelia nuostabą – taip ir turėtų būti, kadangi gamtos grožis yra neišpasakytas.

Dar vienas argumentas, kodėl Norvegija yra mėgstama lietuvių – atlyginimai!

Na, sutikime, jog pinigai valdo pasaulį. Kartais atrodo, jog šis vertės matas tampa svarbiau, nei dvasiškos vertybės. Kad ir kaip ten bebūtų, pastarojo sakinio negalėčiau pritvirtinti lietuviams – pastarieji visada rūpindavosi artimaisiais, visuomet šiems pagelbėdavo ir niekuomet nenusukdavo nugaros – dėl to galime didžiuotis. Kad ir kaip ten bebūtų, kiekvienas žmogus puikiai supranta, jog pinigai atlieka didelį vaidmenį gyvenime. Pinigai mums suteikia ne tik duonos, ne tik kasdieninių malonumų, tačiau ir unikalių momentų.

Ginčytis, jog didelis atlyginimas yra privalumas, manau, kad nereikia – tai yra per daug akivaizdu. Lietuvoje minimalus atlyginimas siekia tūkstantį litų – pažvelgus į Norvegijos ir lyginus su šia šalimi, gaunama pinigų suma mūsų krašte atrodo mažų mažiausiai absurdiška. Kai kurie, kvalifikuoti Norvegijos darbininkai gauna mūsų minimumą per dieną – puikus palyginimas, tiesa? Iš esmės, pats mažiausias valandinis atlyginimas Norvegijoje yra šimtas devynios kronos, o tai būtų apie keturiasdešimt septynis litus. Jeigu neklystu, Lietuvoje per valandą uždirbama minimaliai apie šešis ar septynis litus – vėlgi, pranašumas yra akivaizdus, todėl visiškai nenuostabu, kodėl didžioji dalis lietuvių pasirinko Skandinavijos šalį ir dėl to džiaugiasi.

Iš esmės, ar skiriasi kvalifikuotų darbininkų ir ne atlyginimai?

Prašnekus apie tai, norėčiau atkreipti dėmesį į daugiau nei vieną sritį. Iš pat pradžių, pašnekėkime apie pačias paprasčiausias profesijas – valytojai, statybininkai, šiukšlių išvežiotojai. Sutikite, jog Lietuvoje tokie asmenys daugiau minimumo tikrai neuždirbs. (Na, tiesa, reikėtų išskirti čionais statybininkus, mat šie uždirba pakankamai neblogai) Dažniausiai, darbo valandos būna ilgos, o toks menkas užmokestis tikrai neprideda papildomos motyvacijos. Taigi, jeigu tarkime Lietuvoje valytojas uždirba tūkstantį litų, tada sumka mokesčius ir jam lieka apie aštuonis šimtus, tiesa? Valytojas, dirbantis Norvegijoje, į valandą gaus apie penkiasdešimt penkis litus, o tai jam per dieną, tikėtina, jog leis uždirbti apie pusę Lietuvoje vyraujančio minimalaus atlyginimo. Iš esmės, norvegai, ar kitos tautybės žmonės, dirbantys Norvegijoje tokį paprastą darbą, labai dažnu atveju, uždirbs daugiau nei Lietuvoje esantis savo srities specialistas, baigęs universitetą ir turintis aukštąjį išsilavinimą. Skamba neįtikėtinai? Patikėkite manimi, taip tikrai yra.

Tiesą sakant, sezoninių darbų darbininkai uždirba Norvegijoje uždirba mažiausiai, mat tai nėra toks sunkus darbas, kuris reikalautų kažkokių specifinių žinių ar įgūdžių. Dabartinėmis žiniomis, tokios srities piliečiai uždirba apie keturiasdešimt septynis litus į valandą. Žvelgiant bet kokiu „kampu", ši suma vis tiek atrodo milžiniška, kadangi atskaičius mokesčius, darbininkui lieka daugiau nei penki tūkstančiai litų.

Iš esmės, „judant" toliau – kuo svarbesnė profesija, tuo ji ir pelningesnė. Mano žiniomis, šiuo metu Norvegijoje yra itin reikalingi staliai, statybininkai, mat jų darbas čionais yra vertinamas ir puikiai apmokamas. Iš asmeninės patirties galiu teigti, jog tėvas, išvykęs į Norvegiją padirbėti statybininku, puikiai prasisuko ir į mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirbo virš devynių tūkstančių litų, tačiau apie tai pašnekėsime vėliau..

Ar įmanoma Norvegijoje kvalifikuotam darbininkui kilti karjeros laiptais?

Be jokių abejonių taip! Daugelis lietuvių yra linkę tikėti įvairiausiais stereotipais. Nemanykite, jog Norvegija yra viena iš tų specifinių, nacionalistinių šalių, pasisakančių vien už savo šalį ir už savo tautą. Iš esmės, tai yra pakankamai draugiška tauta, pakankamai tolerantiška. Kad ir kaip ten bebūtų, lygiai taip pat, kaip ir Lietuvoje, taip ir Norvegijoje turite žinoti savo vietą ir nešokti, kaip sakoma, aukščiau bambos.

Iš esmės, Norvegijoje kilti karjeros laiptais nėra labai sunku. Kad ir kaip ten bebūtų, norint tai daryti, reikia turėti specifinių sugebėjimų, visiškai nežiūrint į tai, kurioje srityje dirbate. Šneku apie norvegų kalbos įgūdžius. Jeigu galvojate, jog šioje Skandinavijos šalyje lengvai prasisuksite su elementariomis anglų kalbos žiniomis – klystate. Na taip, galbūt šių įgūdžių ir pakaks nekvalifikuotam statybininko darbui, tačiau norint kilti karjeros laiptais, pradmenų tikrai neužteks. Dėl šios priežasties, siūlyčiau kiekvienam asmeniui, kuris galvoja išvykti į Norvegiją, puoselėti norvegų kalbos žinias, jas gilinti. Be jokių abejonių, galite lankyti kursus, tačiau jie reikalauja papildomų pajamų. Kad ir kaip ten bebūtų, nemanykite, jog šios kalbos išmokti neįmanoma – kas stengiasi, tas ir pasiekia savo tikslą.

Taip pat, norėčiau pašnekėti apie kvalifikuotų darbuotojų pajamas – galbūt tai taps jūsų puikia motyvacija mokintis ir judėti į priekį. Tiesą sakant, vieno pažįstamo draugas, dirbęs Lietuvoje pagal inžinieriaus diplomą, gavo pasiūlymą dirbti Norvegijoje – siūlomas atlyginimas viršyjo penkioliką tūkstančių litų, atskaičius mokesčius. Na taip, suma labai viliojanti – be jokių abejonių, pilietis ten ir išvyko. Kad ir kaip ten bebūtų, penkiolika tūkstančių tikrai nėra ta galutinė riba – šiuo atveju, lietuvis nemokėjo norvegų kalbos, todėl tai mažino atlyginimą. Nepaisant to, įsidarbino ne į pačią žymiausią bendrovę, tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, šiuo metu turi puikias sąlygas tobulėti ir, svarbiausia, kilti karjeros laiptais. Kas čia žino, galbūt po kelių metų pastarasis uždirbs daugiau nei dvidešimt, trisdešimt ar net keturiasdešimt tūkstančių litų.

Ar labai sunku išgyventi Norvegijoje?

Galbūt „kategorija" nėra tinkamai suformuluota, tačiau idėja – suprantama. Iš esmės, Norvegija yra pasakiška šalis, turinti begalę pliusų. Kad ir kaip ten bebūtų, pripažinkime, jog kiekvienam piliečiui yra sunku palikti savo gimtąją šalį ir laimės ieškoti išvykti kitur. Jeigu išvykstama su šeima – na, būtų galima teigti, jog dar „pusė velnio", tačiau išvykstant vienam... Sunku.

Dėl šių priežasčių, man atrodo, jog yra labai šaunu, kad lietuviai buriasi į bendruomenes Norvegijoje – yra kuriamos ne tik socialiniuose tinkluose grupės, tačiau ir internetinės svetainės, internetiniai forumai. Norvegijoslietuviai.com bei lietuvis.no – pačios pagrindinės svetainės, turinčios savąjį adresą, kurios puoselėja lietuvių bendravimo ryšį. Šiuose tinklalapiuose galite sutikti ne tik naudingos informacijos, vienomis ar kitomis temomis, tačiau yra galimybės ir padiskutuoti – mano manymu, tai yra labai svarbu. Džiugu matyti, kaip vieni kitus lietuviai motyvuoja, skatina judėti į priekį – žaviuosi mūsų šalimi ir, svarbiausia, mūsų tauta.

Priemonės, leidžiančios bendrauti su artimaisiais internetu

Šiame straipsnyje minėjau, jog lietuviai yra viena iš tų tautų, kuri besąlygiškai rūpinasi savo artimaisiais. Tiesą sakant, pradėjus emigruoti lietuviams, išpopuliarėjo internetinės bendravimo priemonės. Norėčiau kelias iš jų paminėti:

  • Skype – viena iš žinomiausių kompiuterinių programų, leidžiančių bendrauti su artimaisiais ne tik rašytinių, tačiau ir vaizdiniu būdu. Skambučiai yra nemokami, tinklas niekuomet nėra perkrautas – tiesiog, bendrauti yra vienas malonumas.
  • Elektroninis paštas – reikėtų pradėti nuo to, jog ši sistema jau senai buvo viena iš populiariausių. Kad ir kaip ten bebūtų, ji vis dar liko populiari ir žmonės ja nuolat naudojasi. Elektroninio pašto pagalba yra ne tik patogu perduoti tekstą, tačiau ir persiųsti asmenines nuotraukas, vaizdo įrašus ir panašiai. Be to, džiugu, jog gmail.com ir kitos internetinės svetainės, iš esmės, esančios sukurtos elektroninio pašto pagrindu, pradėjo žmonėms leisti bendrauti gyvai – sukurtos naujos technologijos.
  • Facebook – nereikėtų pamiršti šio socialinio tinklo. Iš esmės, jis yra patogus vien dėl to, jog bet kada šeimos nariai gali sužinoti kaip sekasi jų artimam žmogui. Pilietis, esantis užsienyje, bet kokiu metu gali įkelti nuotrauką į šį tinklą ir ji taps prieinama bet kokiam „draugo" statusą turinčiam žmogui. Nepaisant to, tai yra visiškai nemokama priemonė, leidžianti dalintis ne tik nuotraukomis, tačiau ir išgyvenimais, įspūdžiais, tekstinėmis žinutėmis.

Naudojant visus tris šiuos socialinius tinklus, net neabejoju, jog atrodys, kad išvykęs žmogus niekuomet nepaliko mūsų krašto ir gyvena su jumis.

Asmeninis pavyzdys, apie kurį tiek šnekėjau..

Iš esmės, norėčiau papasakoti asmeninį pavyzdį – tėvo išvykimą darbuotis į šią šalį. Visiškai netikėtai buvo gautas pasiūlymas iš giminaičių išvykti. Kadangi didžioji dalis artimųjų jau buvo įsikūrę ten, daug svarstyti nereikėjo. Kaip ir buvo galima tikėtis, norvegų kalbos tėvas nemokėjo, o ir anglų kalbos įgūdžiai buvo labai paviršutiniški. Kadangi tėvas yra puikus savo srities specialistas, su darbdaviais susikalbėjo darbo terminais – viskas sekasi puikiai, alga nuostabi. Žvelgiant į santykių pusę – na, taip, pakankamai sunku bendrauti internetu ir, žinoma, tai nėra taip patogu, kaip šnekėtis realybėje. Kad ir kaip ten bebūtų, grįžti tėvas tikrai neketina – sąlygos darbuotojams yra idealios, žmonės malonūs, alga puiki – ko gi daugiau reikia?

Šį straipsnį taip ir norėčiau pabaigti – viliuosi, jog jis buvo naudingas ir atnešė daugybę naudingos informacijos. Norėčiau pasakyti tik tiek, jog, jeigu nusprendėte išvykti į šią Skandinavijos šalį – mokykitės norvegų kalbą – ji pravers. Norėčiau palinkėti sekmės visiems skaitytojams – būkite laimingi!


Komentarai
***